Geometrinė figūra – trikampis – skirtingose kultūrose simbolizuoja įvairius dalykus, pavyzdžiui, žemės vaisingumą, santuoką, gausą, liepsną, kalną, piramidę, Šventąją Trejybę, fizinį stabilumą. Rytietiškose mandalose apverstas trikampis yra moteriškos energijos, intuicijos, pasyvaus kūrimo prado, žemės simbolis. Trikampis, kurio viršūnė nukreipta į viršų, simbolizuoja vyrišką energiją, aktyvųjį kūrimo pradą, dangaus energiją.
ujungus šiuos du trikampius gaunamas plačiai žinomas simbolis – Dovydo žvaigždė arba Merkaba. Jis dažnas įvairiose dvasinėse tradicijose ir paprastai siejamas su apsauga, džiaugsmu, išmintimi, pasitikėjimu, įžvalga, gyvenimo jėga. Kokia yra „Merkaba“ reikšmė? Merkaba – tai besisukantys šviesos laukai apie mūsų fizinį kūną. Šis žodis sudarytas iš trijų žodžių: Mer, Ka, Ba.

MER – besisukantys šviesos laukai, KA – dvasia, BA – kūnas arba mūsų realybė. Mes buvome mokomi ir nuo vaikystės ėmėme tikėti, kad esame mažos, ribotos būtybės, bet tai toli gražu nėra tiesa. Atvėrus protą ir širdį, merkaba atvers galimybes peržengti per sąlygotą ir ribotą tikėjimą ir atpažinti bei suprasti nuostabų ir beribį savo tikrojo „Aš“ potencialą. Sukurdami ir aktyvuodami savo Merkaba lauką mes padėsime sau padidinti savo potencialą kiekvienoje gyvenimo srityje. Tiek dvasiškai, tiek materialiai

Laikui bėgant, viskas mums atsivers; niekas neliks paslaptimi. Viskam savas laikas. Jūs juk neduosite savo trijų metų vaikui vairuoti sunkvežimio, tiesa? Šventos širdies erdvės susijungimas su Mer-Ka-Ba Geometrinėmis formomis žmonija domėjosi jau nuo piramidžių laikų ir ne tik senovės Egipte. Jas naudojo visos pasaulio religijos statydamos šventyklas bei kurdamos dievybių simbolius. Mokslininkai pastebėjo, kad žvelgdami į šiuos simbolius ar piešdami paprasčiausias geometrines formas žmonės patiria tiek fizinius, tiek psichinius pokyčius. Kitaip tariant, pastebimos skirtingos emocinės reakcijos, priklausančios nuo to, kokią geometrinę formą žmogus piešia, medituoja ar tiesiog įsivaizduoja. Kaip geometrinės formos veikia žmogų? Kokios prasmės slypi geometrinių simbolių kalboje? Kaip šie simboliai gali padėti pagerinti mūsų gyvenimo kokybę? Į šiuos klausimus atsakyti padeda tūkstantmečius skaičiuojantis sakralinės geometrijos mokslas bei šiuolaikinė meno terapija.

Man norėtųsi pasidalinti su jumis šventos širdies erdvės susijungimo su Mer-Ka-Ba sava patirtimi; ši istorija daug ką paaiškins. Tik supraskite, prašau, kai ateis jums laikas patirti tokius pergyvenimus, jie gali būti visiškai nepanašūs į manuosius. Ši mano patirtis gali atrodyti vos ne atsitiktinė, bet, žinoma, tai nebuvo atsitiktinumas. Aš sėdėjau Mer-Ka-Ba meditacijoje ir persikėliau į šventą širdies erdvę. Įėjau į savo olą ir vėl prisiartinau prie mažos erdvės šventos erdvės viduje. Aš atsisėdau į ratą, pripildytą čiurlenančio, besiliejančio per kraštus vandens, ir pasisukau veidu į sieną, kaip jau buvo daug kartų.

Apie nieką negalvodamas ir nepatirdamas jokių neįprastų pojūčių, aš tiesiog sukoncentravau dėmesį į kvėpavimą ir ėmiau jį stebėti. Mano akys buvo atmerktos, aš žiūrėjau į akmeninę sieną priešais save. Ji tapo permatoma, aš jau tą ne kartą mačiau, bet šį kartą erdvė akmenų viduje ėmė užsipildyti spindinčia balta šviesa. Ji darėsi vis ryškesnė – iki tol, kol ola visiškai išnyko, o aš visiškai pasinėriau į tokį tankų baltos spalvos debesį, kad nieko per jį negalėjau matyti. Tarytum būčiau apakintas. Tai buvo labai neįprasta, aš pirmą kartą pergyvenau tokią būseną. Aš nejutau baimės, tačiau mano nugara išsitiesino, aš visas įsitempiau. Atsimenu, kaip mano kūnu ėmė kilti energija. Panašūs pojūčiai buvo tada, kai pirmą kartą stuburu pakilo Kundalini energija. Atrodė, kad šio proceso negalima kontroliuoti. Kas tai bebūtų, aš suvokiau: manyje vyksta kažkoks labai galingas procesas. Pamažu baltas švytėjimas ėmė silpnėti, aš pamačiau, kad išsklendžiu iš uolos masyvo pro akmeninį planetos paviršių į ją supančią kosminę erdvę. Praėjo minutė, kol aš supratau, kas vyksta, atėjo suvokimas: aš greitai kylu į viršų savo Mer-Ka-Ba lauke. Intuityviai aš žinojau, kad šventa mano širdies erdvė ir Mer-Ka-Ba susijungė, susiliejo į viena. Bet nebuvo laiko apgalvoti, kas atsitiko. Aš apsižvalgiau ir pažiūrėjau į tą planetos regioną, kuris tapo man toks pažįstamas, o dabar vis mažėjo nutoldamas. Priekyje atsivėrė begalinė kosminė erdvė su nesuskaičiuojama daugybe žvaigždžių, o apačioje driekėsi taip pat didžiulis planetos paviršius. Buvau sukrėstas ir labai sujaudintas. Kas tą iššaukė? Aš nežinojau. Ką tai reiškia? Į šį klausimą taip pat nebuvo atsakymo. Man beliko tik stebėti, kas vyksta su manimi. Aš buvau savo transporto priemonėje (past.- Mer-Ka-Ba lauke) apie pusantro kilometro aukštyje virš planetos paviršiaus ir labai greitai skriejau virš jos. Po manimi driekėsi nepaliestos gamtos pasaulis: nepraeinamos džiunglės, miškai, pačios įvairiausios augalų rūšys ir didžiuliai okeanai, – bet niekur nebuvo matyti jokių gyvūnijos pasaulio požymių. Pakako tik pagalvoti apie tai, kad noriu priartėti prie paviršiaus, ir mano transporto priemonė nusileido žemiau – būtent taip, kaip aš norėjau.

Kas vyksta? Kodėl? Mano galvoje sukosi daugybė klausimų. Aš suvokiau momento svarbą, bet negalėjau imtis jokių veiksmų, tik stebėjau besikeičiančius vaizdus. Visur jutau Dievo buvimą – aplink mane ir manyje, ir tose vedančiose jėgose, kurių dėka aš pergyvenau šią patirtį. Man atėjo žinojimas, atsirado prote atsakymai į klausimus: į kiekvieną klausimą tuoj pat ateidavo atsakymas. Toliau sklendžiau virš planetos jausdamas, tartum iš naujo gimstu visiškai naujoje visatoje, kurios niekada anksčiau nemačiau. Tai buvo taip džiugu! Praėjo maždaug valanda, aš nubudau tarsi iš gilaus sapno, bet jo vaizdiniai dar ilgai pasiliko mano sąmonėje. Daug dienų aš negalėjau galvoti apie nieką kitą. Angelų paaiškinimas Greitai po šios nepaprastos kelionės man pasirodė angelai. Atrodė, jie buvo kažkuo labai patenkinti, skleisdami dar vaiskesnę šviesą, nei įprastai. Jie pasakė, kad aš pagaliau perėjau į antrą lygį. Tiesą sakant, aš tada nesupratau, ką jie turėjo omenyje. Kartais aš sunkiai suvokiu. Mano angelai paaiškino, kas įvyko: mano Mer-Ka-Ba lauko ir toroidinio lauko, sukuriamo šventos širdies erdvės, ašys susiderino viena kitos atžvilgiu ir susijungė į vieną visumą. Kitaip sakant, Mer-Ka-Ba ir širdies toroidiniai laukai sinchronizavosi. Atstumas tarp jų ašių yra tiktai maždaug septyni centimetrai, bet šie septyni centimetrai galėtų būti ir septyniais šimtais kilometrų: jie tiesiog neleidžia tokiai patirčiai atsitiktinai įvykti. Šis atstumas palieka galvą ir širdį atskirtas iki to momento, kol neateina laikas. Be to, angelai pasakė, kad kiekvienas žmogus savitai praeina šią patirtį, bet naudinga žinoti, kad tai gali įvykti, ir turėti kantrybės. Kai kuriems žmonėms sinchronizacija įvyks labai greitai, kitiems teks laukti metais. Reikia suprasti, kad viskam savas laikas, todėl kada ji beįvyktų, tai įvyks labiausiai tinkamu momentu pagal Dieviškąjį planą. Na ir galiausiai jie pridūrė, kad, kai žmogus jaučiasi pasiruošęs, yra prasmė panaudoti vaizduotės jėgą ir gyvus širdies pagimdytus vaizdinius tam, jog pamatytų, kaip šios dviejų laukų ašys susijungia. Tik nereikia turėti jokių lūkesčių. Viešpats pats parenka laiką, ir priversti, kad tai įvyktų, ne mūsų jėgoms. Viskas įvyks reikiamu laiku. Sąmoninga kūryba iš širdies, susijungusios su protu Sąmoningos kūrybos pagrindas yra suvokimas, kaip būti Mer-Ka-Ba lauke, susijungusiame su šventa širdies erdve, tuo tarpu kai mūsų dvasia yra „mažytėje erdvėje” šventos erdvės viduje. Būtent tokioje sąmonės būsenoje žmogus kuria ir realizuoja tiesioginę apraišką išoriniame pasaulyje. Tačiau reikia žinoti, kad šioje būsenoje sugebėjimas kurti dar yra apribotas, nes nepasiektas ir neįsisavintas trečias lygis. Ir vis tiktai tai yra puiki galimybė pradėti mokytis. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į sąmoningos kūrybos galimybę mažoje erdvėje šventos širdies erdvės viduje. Iš šio šaltinio jūs galite atkurti tokį pasaulį, kuriame klesti meilė ir harmonija, ir tuo pačiu išvaduoti jį iš dabar egzistuojančių problemų.

Tai tampa realu netgi tuo atveju, jeigu jūs neturite supratimo apie Mer-Ka-Ba, bet Mer-Ka-Ba laukas, susijungęs su šventa širdies erdve, atveria sekantį galimybių klodą. Tačiau turėkite omenyje, kad visas žmogiškasis potencialas ir visas galimybių spektras atsivers jums ne anksčiau, negu bus įsisavinti visi trys lygiai. Bet juk mes turime nuo kažko pradėti. Kalba Totas Totas ir keletas kitų Pakylėtųjų Mokytojų, tarp jų ir jo žmona Šesat, neseniai sugrįžo iš kito erdvės-laiko išmatavimo, esančio už „Didžiosios Sienos” arba tuštumos tarp oktavų (apie visatų oktavas ir jas skiriančią Tuštumą galima paskaityti knygos „Senovinė gyvenimo gėlės paslaptis” pirmo tomo 62-63 puslapiuose), į kurią dabar eina žmonija savo evoliucijoje. Senovėje pirmasis Toto vardas, Čikitet, iš tiesų buvo titulas, reiškiantis „tiesos ieškotoją”. Kai Totas sugrįžo iš sekančios visatų oktavos, jo charakteris visiškai pasikeitė. Jo nuolatinis veržimasis suprasti realybę pavirto žinojimu, jis buvo pilnas vidinės ramybės. Atsiradęs prieš mane, jis pažiūrėjo tiesiai man į akis ir pasakė: — Drunvalo, nuo pačios pradžios mes, kurie kilę iš Žemės, stengėmės surasti ryšį tarp žmogiškosios patirties ir kūrybos proceso. Mes visi [Pakylėtieji Mokytojai] stengėmės suprasti, kaip žmogaus mintys ir jausmai susiję su stebuklais. Kurį laiką mums atrodė, kad atsakymas surastas, bet dabar mes žinome, kad tai dar ne viskas. Dabar tapo aišku: kai kūrybos procesas vyksta galvoje, naudojamas dualumo instrumentas – protas. Ir netgi jei žmogaus ketinimai ypatingai kilnūs, rezultate sukuriamas ir gėris, ir blogis. Tai neišvengiama, tokia proto savybė. Aš rekomenduoju tau pabandyti kurti tik šventoje širdies erdvėje, nes širdis pažįsta tik vienybę ir įkūnys ketinimą tokį, koks jis gimė, be tamsiosios pusės. Man tai buvo fenomenalus atradimas. Tylėdamas stovėjau, žiūrėdamas į Totą, ir akimirksniu suvokiau, kad viskas, ką jis pasakė, yra tiesa. Aš buvau tiek sujaudintas – kaip dažnai būna, atėjus man kokiam nors svarbiam suvokimui, – kad buvo sunku sulaukti pirmos galimybės išbandyti tai, apie ką jis kalbėjo. Kūryba iš širdies Nuo senų laikų, nuo to momento, kai žmonės suvokė Dievo buvimą, mes meldėmės, kad Jis pakeistų išorinio pasaulio aplinkybes. Bet atrodė, kad Viešpats ne itin dėmesingai įsiklausydavo į besimeldžiančių prašymus. Kodėl? Ar uždavėte sau kada nors tokį klausimą: „Kodėl Aukščiausias neduoda mums to, ko mes prašome?” Biblijoje sakoma: „Prašykite, ir jums bus duota”. Bet taip neatsitinka. Galbūt, skaitydami toliau, jūs surasite atsakymą. Palieskime klausimą apie sukurtą pasaulį ir kūrybos procesą. Mokykloje ir namie mums dažnai teigia, kad mes visi priklausome nuo išorinių jėgų ir paklūstame tik fizikos dėsniams. Jeigu jūs tuo tikite, tai tuo pačiu save apribojate, ir jūsų tikrovė yra šių jūsų įsitikinimų įsikūnijimas. Bet kažkada, seniai seniai, žmonės mastė kitaip. Jie tikėjo dvasinės pusės egzistavimu, kur žmogaus dvasia savo vidiniu ketinimu gali pakeisti išorines aplinkybes. Gregas Breidenas savo knygoje „Isajo efektas” pasakoja apie tai, kaip 1947 metais atrado kartu su „Negyvosios jūros rankraščiais” Isajo rankraštį. Šiame senoviniame dokumente kalbama apie tai, kad žmonės turi vidinį sugebėjimą įtakoti ateities įvykių raidą, keisti pranašystes ir patį mus supantį pasaulį. Mūsų technokratinė kultūra laiko panašų tvirtinimą fantazijos vaisiumi. Ar iš tiesų taip yra? Jeigu mes negalime įtakoti savo dabarties ir ateities, tai viskas, apie ką kalbėjo mums Jėzus, neatitinka tikrovei. Bet juk daugelio žmonių akivaizdoje jis paveikė medžiagos molekulinę struktūrą, pavertęs vandenį vynu! Jis netgi sugrąžino žmogų, esantį už mirties slenksčio, vėl jį atgaivindamas! Dabartinis mokslas žiūri į tai kaip į legendą, pasaką, nes „jokių svarių įrodymų ir paaiškinimų tokiems stebuklams neegzistuoja”. Štai Jėzaus Kristaus žodžiai: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius”. O kaip gi nauji vaikai, kurie atsiranda įvairiuose pasaulio kampeliuose? Jie sugeba daryti kažką panašaus į tai, ką kažkada rodydavo žmonėms Kristus, ir mokslas buvo priverstas tą pripažinti, apie tai liudija duomenys, paskelbti tokiuose gerbiamuose ir populiariuose leidiniuose, kaip „Nature journal” ir „Omni magazine”.

Mokslininkai nežino, kokiu būdu šie vaikai demonstruoja tokius nepaprastus psichinius fenomenus, bet fiksuoja vaikų sugebėjimus. Tai faktas. Kokiu būdu šventa širdies erdvė su visu tuo susijusi? Prieš tai, kai aš pasistengsiu visa tai paaiškinti, pasižiūrėkime, kaip kuria stebuklus protas, ir palyginkime šį procesą su tuo, kaip juos kuria širdis. Kūryba iš proto Dažnai, kai jūs kažko maldoje prašote Dievo, to, ką laikote būtina, nieko nevyksta. Knygoje „Isajo efektas” aiškinama, kodėl taip yra. Senovinis rankraštis mums pasakoja, kad bet koks stebuklas prasideda nuo dėmesio arba proto koncentracijos, – jūs turite visiškai susikoncentruoti į tai, į ką veržiatės. Pavyzdžiui, labiau už viską pasaulyje jūs norite išsigydyti nuo sunkios ligos ir todėl sukoncentruojate visas savo mintis sergančios kūno dalies ar organo gydymui. Be abejo, to nepakanka, bet tai būtinas pirmas žingsnis kelyje į pasveikimą. Po proto koncentracijos seka ketinimas. Tęskime mūsų pavyzdžio paaiškinimą: jūs sutelkėte dėmesį į sergantį organą, ir dabar formuojate ketinimą, kad negalia jus paleistų. Bet ir tai dar ne viskas. Į bendrą procesą turi būti įtrauktos trys dedamosios: mentalinis kūnas, emocinis ir fizinis. Kitaip nieko neįvyksta. Mentalinis kūnas, arba protas, turi matyti, turėti vaizdinį, kaip negalia visiškai palieka nesveiką organą ar kūno dalį, taip, kad nelieka jokio ligos pėdsako. Protas turi žinoti be jokių abejonių, kad sveikimo procesas jau vyksta ir vyks tam tikrą laiko periodą – priklausomai nuo to, kokį įvykių raidos variantą jūs sugebate priimti. Ar jūs sugebate patikėti momentiniu išgijimu ar jūsų įsitikinimų sistema reikalauja, kad išgijimui prireiktų daugiau laiko? Šis įsitikinimo aspektas svarbus, bet jo vieno nepakanka. Sekantis lygis – emocinis, jis irgi turi būti dalyvauti. Žmogui būtina patirti emociją, kuri atsiranda tada, kai jis visiškai sveikas, kai liga jam jau nekelia rūpesčių. Šią emociją reikia iš tiesų jausti, o ne tiesiog galvoti, kad ją jaučiate. Daugeliui žmonių tai nelengva užduotis, bet be emocijų dalyvavimo nieko neįvyks. Bet ir to nepakanka. Jūs galite melsti Dievą pasveikti, visiškai sutelkę savo dėmesį į ligą; jūs galite turėti tvirtą ketinimą pasveikti; protas tuo metu žinos, kad liga arba jau pasitraukė, arba pasitrauks; emocinis kūnas jaus emociją – sakysim, džiaugsmą, – tartum jūs jau pasveikote. Bet jei nebus įtraukta trečia dedamoji, niekas nepasikeis. Kiek žmonių meldėsi, šitaip darydami, būdami tikri, kad jų maldos bus išpildytos, valandomis meldėsi ir verkė, bet nieko nevyko. Ir viskas todėl, kad lygtyje trūko vieno nežinomojo. Apie paskutiniąją dedamąją kažkodėl beveik visi užmiršta arba tiesiog neteikia jai reikšmės. Trečia proceso dedamoji – fizinis kūnas. Pratęsime mūsų pavyzdžio nagrinėjimą: jūs turite fiziniame lygyje jausti, kaip nesveikas organas normalizuojasi ir ima normaliai funkcionuoti. Bet tai yra ne tas pats, negu įsivaizdavimas mintimis. Tai reiškia, kad jūs jaučiate savo kūno reakciją, realius fizinius pojūčius. Jūs jaučiate, kad jums nieko neskauda, kad tą kūno dalį, į kurią susikoncentruojate, užpildo energija, gyvybinė jėga. Jūs juntate, kad jūsų kūnas sveikas ir gražus. Kai išpildoma ši paskutinė sąlyga, tai yra, kai atsiliepia organizmas, stebuklas būtinai įvyks. Bet yra dar kai kas, apie ką knygoje „Isajo efektas” nekalbama. Totas tvirtina, kad jeigu mūsų prašymo ar veiksmo šaltinis yra protas, tai rezultate mes gauname priešingybes – ir gėrį, ir blogį. Tai yra, melsdami taikos, mes gauname ir taiką, ir karą.

Būtent tas ir vyksta Žemėje mūsų dienomis. Milijonai, milijardai žmonių meldžia taikos, tačiau iki šiol Žemėje yra šalių, kurios gyvena taikoje, ir yra tokių šalių, kur kariaujama. Pažiūrėkime į tai dar giliau. Palyginkime logiką su jausmais ir emocijomis Kūrybos iš proto procese dalyvauja mintys, jos seka viena paskui kitą griežta logiška tvarka. Todėl, ką besukurtų mūsų protas, jūs galite logiškai pasekti, kaip vyksta realybės perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Netgi jei kalbama apie stebuklą, čia irgi yra tam tikra logiška seka. Bet, kaip aš jau sakiau, rezultatas visada yra dvipusis – kartu su pliusu visada atsiranda minusas. Širdis veikia visiškai kitaip. Kūrybos procesas vyksta sapnų ir vaizdinių pagalba, išreiškiamų per jausmus ir emocijas. Tokiame kūrybos procese logika nedalyvauja, todėl jos ir negalima rasti pereinant iš vienos būsenos į kitą. Pavyzdžiui, jeigu jūs meldžiate lietaus ir malda eina tiesiai iš širdies, tai jis gali prasidėti nedelsiant, nors prieš keletą sekundžių danguje nebuvo nei debesėlio. Tai kaip sapnas, kuriame jūs matote save esantį Italijoje, o po akimirkos atsirandate visiškai kitokiose aplinkybėse Kanadoje. Kaip jūs taip greitai sugebėjote patekti į Kanadą? Jūs juk lengvai priimate viską, ką matote sapnuose, bet manote, kad trimatėje realybėje tai neįmanoma. O gal yra ne taip? Svajodami apie Naują pasaulį Štai ir vienas iš paskutinių informacijos elementų, kurį jums reikia įsisavinti sąmoningai kūrybai. Aš kalbu apie supratimą, kuris atsiras kartu su jūsų patirtimi: nepriklausomai nuo to, kaip atrodo jūsų šventa širdies erdvė, ji visada turi tiesioginį ryšį su trečiojo išmatavimo realybe, kurioje yra planetos ir žvaigždės. Kartais šis ryšys suvokiamas ne iš karto, bet jeigu jūs vis kreipsitės į savo širdį, eisite į jos šventą erdvę, tai būtinai jį aptiksite. Tai ypač svarbu, nes būtent ryšys su žvaigždėmis ir planetomis leidžia jūsų širdies sapnų vaizdiniams realizuotis išoriniame pasaulyje. Todėl prieš pradėdami kurti iš šventos savo širdies erdvės, suraskite jos ryšį su išoriniu pasauliu per žvaigždes ir planetas – taip jums atsivers tiesa. Ir taip, aš prašau jūsų įeiti į šventą savo širdies erdvę, sujungti ją su Mer-Ka-Ba lauku ir pradėti įgyvendinti svajonę apie naują, harmoningą pasaulį. Naudokite visas savo žinias, kad sąmoningai kartu su Dievu kurtumėte naują kūną, naują gyvenimą ir, galų gale, naują pasaulį. Jūs, kaip Dievo sūnūs ar duktė, turite šią prigimtinę jėgą. Ten, kur yra jūsų šventas ryšys su Dievu, viskas tampa įmanoma. * * * Visos mano pasiūlytos instrukcijos – tai kelias į suvokimą, kad jūsų kūnas – šviesa; ir pasaulis, kuriame gyvente – šviesa; ir jie tiesiogiai susiję su jūsų sąmone.

Gyvendami širdyje, savo energetiniame Mer-Ka-Ba lauke, kurdami iš šios šventos vietos, jūs žengsite sekantį žingsnį į tiesą ir suvokimą to, kas jūs esate iš tiesų, ir pradėsite įgyvendinti savo aukščiausiąją paskirtį. Tada jūs suprasite, kad esate pakilimo į Dangų procese… Ir pabaigai aš noriu pacituoti vieno mūsų seno bendro draugo žodžius: „Galbūt jūs pasakysite, kad aš – svajotojas, bet aš ne vienas toks esu. Tikiuosi, kad vieną gražią dieną jūs prie mūsų prisijungsite, ir pasaulis ims gyventi vienybėje”.